Drąsos mokykla: studija, kurioje vaikai išdrįsta prabilti
Daugelis žmonių, ypač moksleiviai, atsiveria kūrybiškoje aplinkoje, kurioje jie atranda laisvę, saugumą ir drąsą kalbėti. Vieną tokią erdvę, atvirą įvairaus amžiaus vaikams ir suaugusiems, puoselėja doc. Rita Juodelienė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos scenos ir viešosios kalbos dėstytoja bei Vilniaus kolegijos lektorė. Ji vadovauja VšĮ „Gal Meno?“ studijai, įkurtai atliepti jaunų žmonių poreikį mokytis savarankiškai mąstyti ir suprasti tiek realybę, tiek mene pateikiamas tikrovės formas.
„Šiandieniniai vaikai dažnai yra emociškai užspausti namuose, o neretai traumuojami mokyklose“, – teigia dvidešimt penkių metų darbo patirtį turinti doc. R. Juodelienė.
Anot pašnekovės, sceninio ugdymo užsiėmimai padeda jiems atsipalaiduoti, išlaisvinti kūrybiškumą, vaizduotę, savastį, pajusti saugumą ir atrasti savo autentišką balsą.
Artėjant naujiems mokslo metams, docentė dalijasi ne tik savo įžvalgomis apie švietimo sistemą, bet ir pastebėjimais apie vaikus, kurie turi ką pasakyti, tačiau dar nesiryžta – ir kaip meninės praktikos suteikia jiems drąsos tai padaryti.
Kodėl atsiranda tiek baimių?
Manau, kad nuo mažens vaikai per daug yra lyginami, skatinami konkuruoti. Dažnos šeimose ir mokykloje tariamos frazės: „ Tu turi būti geriausias.“ Tai veda ne į augimą, bet į perdegimą. O juk vaikai – ypač maži – yra grynuoliai, dar gyvenimo patirčių neįtakoti ir nesutepti, kupini vaizduotės. Kažkada dirbau vienoje mokykloje, vedžiau teatro pamokas, ir vienos jų metu daviau pirmaklasiams kūrybinę užduotį: „Įsivaizduokite, kad turite stebuklingą lazdelę. Ką norėtum pasaulyje pakeisti?“ vienas berniukas, pirmaklasis, vardu Vėjas, pasakė: „Aš panaikinčiau visus pasaulio pinigus. Gal tada dažniau matyčiau mamą ir tėtę.“ Dažnai prisimenu šį pasakymą, ir galvoju, ar ne čia glūdi vaikų, paauglių baimių, nepasitikėjimo, suaugusių savęs susvarbinimo atsakymas.